Pagaminta Lietuvoje

Ryžtingo šuolininko D. Aučynos motyvacijos šaltinis – sunkumai, su kuriais susiduria siekdamas išsikeltų tikslų

  • Paremk
  • Collected money so far:

  • 5

Vietovė: Švenčionys

Kategorija: Sportas

 

„Numatykite aukštus tikslus, bet niekada nesustokite, kai juos pasieksite“ -Bo Jacksonas

Sportininkai pradėję karjerą lengvojoje atletikoje dažniausiai ne specializuojasi į konkrečią rungtį, o tam tikrą laiką treniruojasi bei dalyvauja įvairių rūšių varžybose. Taip lengvaatlečiai gali stebėti savo galimybes ir pasiekimus keliose skirtingose rungtyse vienu metu. Toks treniravimosi modelis palaipsniui leidžia pasirinkti sau labiausiai tinkančią, patinkančią sporto kryptį, kurioje atletas siekia geriausių rezultatų. Šis laikotarpis, nuo to, kai sportininkas pradeda treniruotis iki pasirenka, dažniausiai vieną, lengvosios atletikos rungtį, yra lyg pakankamai ilgas pasiruošimas, kurio metu suprantama kokioje konkrečioje rungtyje sportininkai save gali matyti profesionalais.

Tik turėdami aiškią sferą, kurioje sportininkai dirbdami atiduoda visas savo jėgas, jie nebesiblaško ir gali kryptingai judėti link išsikelto tikslo. Aiškus ir konkretus žinojimas, ko ir kur profesionalai nori, jiems atveria kur kas didesnes galimybes.

1

 

Kas yra Darius Aučyna ir kokie jo pasiekimai?

Darius Aučyna gimė 1989 metais Švenčionyse. Lietuvoje jis žinomas kaip lengvosios atletikos sportininkas, kuris specializuojasi šuolio į tolį, trišuolio rungtyje, profesionalių bei mėgėjų sportininkų fizinio rengimo treneris ar net karys. D. Aučyna į sportą pasinėrė kurs kas vėliau nei daugelis kitų sportininkų, kadangi šią sritį pasirinko pats, būdamas septyniolikos metų. Švenčionyse pradėjęs sportinę karjerą vaikinas 2006 metais pradėjo treniruotis LOSC perspektyvinės pamainos grupėje, kur jo treneris Kęstutis Šapka pasiryžo padėti jaunuoliui.

  1. Aučyna šuolininko karjerą pradėjo kaip trišuolininkas, tačiau visuomet turėjo rezervinę rungtį – šuolį į tolį. Pirmasis tarptautinis startas trišuolio rungtyje buvo 2006-ųjų žiemą. Dalyvaudamas Pabaltijo jaunių mače sportininkas užėmė antrąją vietą. Tokį patį rezultatą pademonstravo iki vasarą vykusiame Pabaltijo jaunių mače. Vėliau šuolininkas debiutavo Europos U20 čempionate. Pirmajame tokio lygio čempionate, kuris vyko 2007-ais metais Hengelo mieste, D. Aučyna neperžengė kvalifikacinio varžybų barjero trišuolio rungtyje ir liko sąrašo pabaigoje. Tais pačiais metais šuolininkas pirmą kartą jėgas išbandė varžydamasis suaugusiųjų grupėje: šuolio į tolį rungtyje „Kaunas Permit Meeting“. Per kelis treniruočių metus Darius Aučyna kartu su treneriu pastebėjo, jog iki tol laikyta pagrindinė trišuolio rungtis sekasi kiek blogiau nei antrąja laikyta šuolio į tolį rungtis, kurioje pasiekdavo aukštesnius rezultatus.

2008 metais sportininkas susidūrė su itin svarbiu pasirinkimu. Reikėjo nuspręsti kurioje rungtyje jis nori siekti geresnių rezultatų ateityje, kadangi dvi skirtingos rungtys kliudė viena kitai ir tobulėti buvo itin sunku. Sportininkas ir jo treneris įvertino praeities rezultatus ir galimybes. Vis tik buvo nutarta trišuolį palikti praeityje ir naujų pergalių siekti šuolio į tolį rungtyje. Po svarbaus pasirinkimo D. Aučyna, suprasdamas ateinančio sezono svarbą, treniruotėms atidavė visas savo jėgas ir laiką. Besąlygiškas pasiryžimas ir noras įvykdyti Pasaulio U20 čempionato normatyvą neleido nuleisti rankų. Visą vasarą besivaikant sėkmės, jos vis dėl to pritrūko. Šuolininkui pritrūkdavo vos kelių centimetrų, todėl per numatytą laiką jam normatyvo įvykdyti nepavykdavo. Vos tik pasibaigus terminui, sekančių varžybų metu D. Aučyna viršijo taip siektą normatyvą, tačiau jau buvo per vėlu – Lietuvos delegacija buvo išvykusi. Tačiau sportininkas nei kiek nenusiminė. Jis suprato – tai kelio pradžia. Šis pasiekimas vaikinui suteikė itin daug ryžto ir jau po kelių savaičių Darius Lietuvos lengvosios atletikos suaugusiųjų čempionate pagerino Lietuvos rekordą devyniolikmečių grupėje (7,82 m). Ši pergalė labiau prilygo Olimpiniam normatyvui (8,05 m) nei iki tol siektam Pasaulio jaunimo čempionato normatyvui. Sunkus lengvaatleto darbas nenuėjo perniek. Ryžtą dar labiau sustiprino faktas, kad vaikinas įstojęs į VGTU turėjo geras sąlygas ne tik mokytis, bet ir sportuoti. D. Aučynai buvo suteiktas gyvenamasis plotas sporto viešbutyje ir stipendija.

2009-ųjų žiemą Darius daug dirbdamas pasiekė naują Lietuvos jaunimo rekordą uždarose patalpose. Jo nušoktas atstumas buvo 7,83 m. Tą pačią žiemą suprato – atėjo laikas savo jėgas išbandyti suaugusiųjų Europos čempionate, kuris tais metais vyko Turine. Pirmąsyk dalyvaudamas su Europos sportininkų elitu vienose varžybose Darius pasirodė išties stulbinančiai. Lietuvis nušoko 7,67 m ir šiuo rezultatu aplenkė net pusę savo varžovų ir buvo penkioliktas iš trisdešimties dalyvių. Nors tokio rezultato nepakako, kad šuolininkas patektų į finalą, tačiau pralaimėjimu to pavadinti nebūtų galima. Įkvėpimas nedingo ir vasarą, todėl treniruočių metu sportininkas labiausiai koncentravosi į Europos U23 čempionatą, kurio normatyvą jau buvo pasiekęs anksčiau. Didelis noras ir milžiniškas fizinis krūvis pakišo koją – D. Aučyna patyrė keletą traumų ir ligų, kurios kliudė tinkamai pasiruošti. Tačiau vos kelias dienas prieš varžybas sportininkas grįžo į areną ir praėjęs kvalifikacines varžybas pateko į finalą nutildydamas visus skeptikus. Tačiau prarastas tinkamas pasiruošimas neleido maksimaliai pasirodyti per finalines varžybas. Šuolininkas liko vienuoliktas. Būdamas labai atkaklus D. Aučyna nesistengė ilgai sielvartauti.

Kad ir koks optimistiškas buvo D. Aučynos požiūris į nesėkmes, tačiau tamsus debesis nesitraukė nuo sportininko karjeros. 2010 metais šuolio į tolį sportininkui plyšo meniskas. Dėl užklupusių naujų ligų Darius nuolat jautė skausmą, tačiau išliko stiprus. Tuo metu jis sugebėjo nušokti 7,39 m ir iškovoti čempiono vardą suaugusiųjų Lietuvos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate. Traumų pasekmės buvo ilgalaikės. Šuolininkas kapstėsi iš į traumas įsukusio verpeto ir reabilitavosi kone iki pat vasaros. Dirbamas ne pilnu tempu, tačiau su dideliu tikėjimu lengvaatletis ruošėsi Lietuvos lengvosios atletikos čempionatui. Pasirodymo metu nušokęs 7,73 m, o vėliau žengtu šuoliu, daugiau nei tuometinis Lietuvos šuolio į tolį rekordas – daugiau nei 8,13 m, Darius pajuto persipynusių emocijų laviną – jis grįžo ir yra dar stipresnis nei bet kada anksčiau. Čempionato metu D. Aučyna sudalyvavo ir trišuolio rungtyje, kurioje rezultatai taip pat smarkiai džiugino – nušokęs beveik 16 m sportininkas taip pat iškovojo bronzos medalį, o su Vilniaus komanda dalyvaudamas 4×100 m estafetėje iškovojo sidabrą, todėl iš čempionato parsivežė net tris medalius. Pilnas jėgų lengvaatletas treniravosi ištisą vasarą be atostogų, o tuo pačiu ruošėsi rudens varžyboms. Puikiai pasiruošęs Šiaurės šalių lengvosios atletikos U23 mačui D. Aučyna trišuolio rungtyje pagerino savo asmeninį rekordą 15,81 m, o šuolio į tolį rungtyje iškovojo bronzos medalį.

2

Po traumų grįžusi fizinė forma leido sportininkui užtikrintai žengti į 2011-ųjų metų sezoną. Vos tik startavus sezonui šuolininkas į tolį nuskriejo 7,85 m ir iš karto įvykdė Europos čempionato normatyvą. Po šios sėkmės sekė kita – D. Aučyna dar sykį pagerino asmeninį rekordą – 7,87 m. Atrodė, jog vis sėkmingesnės varžybos nesibaigs niekada, tačiau šį kartą prieš Europos uždarų patalpų čempionatą Paryžiuje koją pakišo peršalimas, todėl varžybose pasirodęs Darius liko sąrašo pabaigoje. Tačiau šią ligą greitai išsigydęs atletas vasarą pradėjo naują pergalių maratoną. Surengtose SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) studentų žaidynėse D. Aučyna tapo čempionu (7,67 m). Vėliau vykusiose Rygos taurės varžybose šuolininkas iškovojo pirmąją vietą šuolio į tolį rungtyje, taip pat tapo čempionu Cosma taurės varžybose ir iškovojo kelialapį į Europos U23 čempionatą bei laukė debiuto universiadoje. D. Aučynos tuometinė sportinė forma buvo pribloškianti – sportininkas visuomet nušokdavo daugiau nei 7,60 m, o tapus Lietuvos U23 čempionu, pasipylė šuoliai už 8 metrų ribos. Tiesa, jie buvo žengti. Tokio pasirengimo atletas dalyvavo Ostravoje vykusiame Europos U23 lengvosios atletikos čempionate, kuriame prieš dvejus metus buvo patyręs nesėkmę. Šį kartą užtikrintai pasiekęs finalą sportininkas varžėsi su pajėgiais sportininkai ir liko ketvirtas. Taip pat D. Aučyna varžėsi ir trišuolio rungtyje. Čia pavargęs sportininkas paskutiniu šuoliu patyrė nesunkią traumą, bet pateko į finalą, kuriame dvejojo dalyvauti dėl patirtų fizinių problemų. Tačiau trenerio motyvacija ir medikų leidimas dalyvauti Darių gerokai įkvėpė ir finale šuolininkas parodęs itin gerus rezultatus skriejo 16 metrų ir toliau. D. Aučyna buvo aštuonetuke tarp geriausių čempionato trišuolininkų. Po sunkių ir varginančių varžybų, sportininkas grįžo į Lietuvą, kurioje vos atgavęs kvapą dalyvavo naujose. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate visi Dariaus šuoliai buvo virš 7,78 metrų, o demonstruodamas tokį rezultatą atletas sugebėjo net tris kartus pagerinti savo asmeninį šuolio į tolį rekordą per vienas varžybas. Galutinėje įskaitoje šuolininkas liko antras (7,96 m). Po kelių savaičių D. Aučyna debiutavo pasaulinėje arenoje – Pasaulio universiadoje. Paskutiniu šuolio bandymu jis pateko į finalą, kuriame aplenkęs virš penkiasdešimties dalyvių užėmė 8 vietą (7,71). Tokia sėkmė debiutavus pasaulinio masto varžybose buvo puiki 2011-ųjų metų sezono pabaiga.

Į 2012-ųjų sezoną D. Aučyna žengė labai užtikrintai, nes aiškiai žinojo savo galimybes ir turėjo numatęs kryptį, kuria nori dirbti, kad pasiektų daugiau svarbių pergalių. Tačiau iš sportininko tikėjimo likimas vis bandė pasijuokti ir prieš pirmas varžybas šuolininkas vėl patyrė traumą – plyšo dvigalvio raumens sausgyslė. Didelės ambicijos subliuško vos per kelias minutes. Sportininkas gydęsis visą žiemą sudalyvavo Lietuvos aukštųjų mokyklų lengvosios atletikos čempionate, bet trauma ir vėl atsinaujino. Sportininkas išgyveno psichologinį smūgį – po itin sėkmingai besiklosčiusios karjeros teko sustoti. Kone pusę sezono praleidęs D. Aučyna buvo praradęs tikėjimą, tačiau juo tikėjo visi aplinkiniai. Vedimas palaikymo sportininkas ant kojų atsistojo iš naujo, tačiau po ilgos pertraukos rezultatai nedžiugino – svajonės dėl dalyvavimo Olimpinėse žaidynėse buvo labai toli. Ką jau kalbėti apie tai, jog puikų rezultatą demonstravęs Darius nepateko į Europos lengvosios atletikos čempionatą Helsinkyje. Tačiau šiam sportininkui jau ne pirmą kartą teko atsistoti po traumos ir su didžiuliu trenerio ir aplinkinių palaikymu pradėti viską iš naujo. Nors prieš traumą D. Aučyna ketino siekti pasirodyti Olimpiadoje šuolio į tolį rungtyje, neturėjęs ko prarasti išbandė trišuolį. Sudalyvavęs Pabaltijo lengvosios atletikos mače Valmieroje jis trišuolio rungtyje nušoko virš 16 metrų ir tapo varžybų vicečempionu. Toje pačioje rungtyje Darius dalyvavo ir dar keliose varžybose, kuriose nušokęs 16,66 m beveik pusmetriu pagerino asmeninį rekordą. Toks rezultatas pasiekė Tarptautinio sporto meistro lygį. Po sunkaus laikotarpio Dariaus Aučynos akyse sužibo viltis, nes iki Olimpinio normatyvų įvykdymo pabaigos dar buvo laiko. Pakeitęs sportinę rungtį atletas Lietuvos čempionate visus šuolius nušoko įskaitinius. Trišuolininkas nušokęs 16, 84 m pritrūko vos vieno centimetro iki Londone vyksiančių Olimpinių žaidynių. Sekančiu bandymu norėjęs įveikti šį nedidelį atstumą sportininkas suklupo – patyrė kelio skausmus, dėl kurių nebegalėjo tęsti varžybų – Olimpinės svajonės dužo. Nors buvo ir labai skaudu, tačiau Olimpinių žaidynių metu vyko ir daugiau varžybų Europoje, kuriose buvo galima išbandyti savo jėgas. Baltarusijoje vykusiose Baltarusijos olimpinių čempionų memorialo varžybose D. Aučyna laimėjo olimpinių čempionų turnyrą, o Švedijoje vykusiame Gran Prix etape pirmą kartą Darius peržengė 8 metrų ribą oficialiose varžybose. Nušokęs 8,01 m jis varžybas laimėjo, o tų pačių varžybų sekančiame etape laimėjo dar dvi rungtis – šuolio į tolį rungtyje (7,85 m) ir trišuolyje (16,70 m). Tuomet sekė „Vengrijos pasaulio iššūkio“ varžybos, čia sportininkas nusileido tik šviežiai iškeptiems Europos čempionato ir Olimpinių žaidynių medalininkams. Paskutinėse sezono Europos šuolio į tolį rekordininko Roberto Emmyano taurės varžybose Armėnijoje D. Aučyna pasiekė asmeninį rekordą šuolio į tolį rungtyje (8,11 m) ir tapo čempionu bei pagerino varžybų rekordą.

3

 

2013 metai, kai D. Aučyna savo sportininko karjeroje jau buvo patyręs tiek aukštų pakilimų, tiek skaudžių traumų, buvo kitokie. Po įtemptų metų sportininkui norit intensyviai treniruotis išsekęs organizmas, kuris buvo spaudžiamas nuolat ketverius metus, to daryti neleido. Šuolių atstumas sutrumpėjo kone pusmetriu, jokių prošvaisčių nebuvo ir Europos čempionate – šuolininkas liko bendros įskaitos sąrašo pabaigoje. Šios sportininko nesėkmės tęsėsi ir vasarą. Tik dalyvaujant 2013-ųjų metų sezono Pasaulio universiadoje reikalai klostėsi geriau. D. Aučyna pasiekė finalą, kuriame laukė stiprūs varžovai ir šuolininkas liko vienuoliktas. Tačiau vertinant čempionato dalyvių pasirodymus finale, šios varžybos buvo kur kas aukštesnio lygio, nei praėjusių metų. Tokie šio sezono rezultatai sportininką privertė susimąstyti. Darius suprato, kad ir kaip norit ir siekiant geriausių rezultatų – reikia laiko skirti ir poilsiui, o norus ne visuomet atitinka galimybės, nes finansinė padėtis su laiku darėsi vis nestabilesnė.

2014-ųjų metų sezono pradžioje padėtis nesikeitė. Sportininkas ne vienerius metus žiemos sezonu turėdavo traumų, todėl, patariant specialistams ir analizuojant save paaiškėjo, jog D. Aučynos organizmas negali tinkamai prisitaikyti prie Lietuvoje vyraujančios šaltos oro temperatūros ir atskleisti visų galimybių, todėl rezultatai kur kas suprastėja. Krito pasitikėjimas ir Darius išnaudojęs paskutiniuosius finansinius išteklius trumpam išvyko į Portugaliją sudėlioti visų taškų ir atsakyti į ramybės neduodančius klausimus.

Laikas užgydė žaizdas ir atletas pabandė grįžti į sporto kelią. Pradžioje dalyvaudamas laboratoriniuose fizinio parengimo testuose Darius sugebėjo pademonstruoti geresnius fizinius rodiklius nei 2012-iais metais. Startavęs Lietuvos lengvosios atletikos čempionate D. Aučyna šuolio į tolį rungtyje iškovojo sidabro medalį (7,82 m). Šiuo rezultatu šuolininkas sezono rezultatą pagerino apie 70 cm. Kitą čempionato dieną sportininkas įvykdė Europos čempionato normatyvą trišuolyje. Nušokęs lygiai tiek kiek reikalaujama – 16,50 m. Deja, tačiau koją vėl pakišo trauma. Dar prieš Europos lengvosios atletikos čempionato kvalifikacines varžybas D. Aučynai plyšo raumuo. Dėl šios traumos teko suaktyvinti treniruočių grafiką, kadangi reabilitacijai buvo sugaišta nemažai laiko. Mažai poilsio, didelis spaudimas, beprotiškos viltys. Kardinalių pasikeitimų lavina pastaraisiais metais daug ką pakeitė sportininko požiūryje. Darius nebegalėjo treniruotis pagal esamo trenerio programą, todėl griebėsi šiaudo – draugo, buvusio Latvijos šuolininko Andrėjus Tolstiks, kuris visuomet ištiesdavo pagalbos ranką. Paprašius jo pagalbos D. Aučyna pradėjo treniruotis su nauju treneriu.

2015-ųjų metų sezonas švietė naujomis spalvomis. Viskas buvo iš naujo – kitas požiūris, kitas treneris, kita sporto programa. Visų pirma naujas treneris padėjo šuolininkui atstatyti nusilpusį organizmą ir išbalansuotą raumenyną, o tik tuomet buvo pereita prie šuolio į tolį technikos gerinimo. Naujam gyvenimo būdui ir pasikeitusiai sistemai reikėjo papildomų finansų, todėl D. Aučyna pradėjo dirbti fizinio rengimo treneriu. Sportininkas suprato, jog sportuoti yra lyg prabanga, kadangi pats sportininkas turi viską susikurti. 2015-ųjų metų žiemos sezono metu Darius tapo Lietuvos čempionu. Tai buvo puikus naujasis startas, kuriame jautėsi teigiamas naujo modelio treniruočių poveikis. Vasarą D. Aučyna dalyvavo SELL čempionate, kuriame tapo čempionu bei Europos klubų komandinio čempionato varžybose tapo vicečempionu. Nors sezono pradžia smarkiai džiugino, tačiau sugrįžę kelių skausmai išbalansavo treniruotes ir antrojoje sezono pusėje pasikartojo fiasko. Sportininką valdė mintys, kad karjerą reikia baigti, nes nesėkmių jau per daug, tačiau naujasis treneris stipriai palaikė D. Aučyną ir jį skatino nesustoti. Atlikus reikiamą reabilitaciją atletas išbandė naują treniruočių sistemą, kuri leido pajusti – viskas juda tinkama linkme.

Pirmose 2016-ųjų metų startas prasidėjo LLAF taurės čempionatu, kuriame D, Aučyna buvo ryškiu lyderiu bei tapo čempionu trišuolio rungtyje. Po šių varžybų atsitiko nelaimingas atsitikimas – skilo Dariaus pėdos kaulo dalis, dėl kurio teko sustabdyti pasiruošimą kitoms varžyboms. Tačiau sportininkas jau spėjo grįžti į numatytą treniruočių programą visa jėga. Darius Aučyna suklupus nežada sustoti. Jis turi planą ir valios jam įgyvendinti, todėl trūksta tik aplinkinių palaikymo.

4

Kam Dariui Aučynai reikalinga parama?

Šuolininko Dariaus Aučynos karjera buvo labai įvairiaspalvė, todėl akivaizdu, kad atletas tiesiog gyvena sportu. Turėjęs tiek nuosmukių visuomet atsistodavo, grįždavo iškelta galva ar net demonstruodavo dar geresnius rezultatus. D. Aučynos akyse visuomet spindi tikėjimas ir ryžtas, kuris daugeliui aplinkinių gali būti geriausiu pavyzdžiu kaip smarkiai tikint galima pasiekti stulbinančių rezultatų ir sulaukti sėkmės. Darius įrodė, kad jam sportas yra visas gyvenimas, todėl padėkime jam tikėti ne tik pačiu savimi, bet ir Lietuvos piliečiais, kurie vertina, gerbia ir palaiko šalį atstovaujančias asmenybes.

Prašome Jūsų prisidėti prie Lietuvos talentų išlaikymo ir paremti juos norima suma, kadangi tik su Jūsų vieninga pagalba šuolininkas Darius Aučyna turės galimybę tinkamai pasiruošti naujam sezonui ir toliau demonstruoti puikius pasiekimus.

Visos surinktos lėšos bus skiriamos Dariaus Aučynos mokomosios sportininko treniruočių stovykloms.